- taukšt
- táukšt interj. DŽ, NdŽ, taũkšt K, NdŽ, KŽ; Kos122, Rtr 1. paukšt, kaukšt (sudavimui, trenkimui žymėti): Kaltą užkišęs taukšt – ir klausosi Žem. [Plėšikas] jau galvą įkiša, ana nutvera už galvos, su kirviu táukšt Varn. Nesutarėm šeši kulti – taũkšt į kaktą Jdr. Jy táukšt, táukšt sudaužė tuos kiaušinius i pakepė Mžš. Pakaleno an dantis [margutį] – taũkšt pramušė Vdn. Taũkšt, taũkšt i sudaužė buteliuką DūnŽ. Aš ton pušin kirviu táukšt, man skieda kakton paukšt Ob. Tas táukšt tam žmogu in kaktą su šaukštu LKT209(Ldvn). Taũkšt, keverzai į griovį Šv. Par kaktą taũkšti Adm. Tik táukšt par ausį, ir aukštielnykas Ėr. Susipyko, tuoj snukin táukšt, táukšt Upn. 2. kartojant nusakomas mušimas: Anie draugai: vienas kitam par petį taũkšt taũkšt Krš. Kartę kapoja – taũkšt taũkšt Rs. Aš tilvikui taukšt taukšt, o man boba šmaukšt šmaukšt LLDI42(Sv). ^ Táukšt táukšt ant lentos, čyru vyru ant tvoros (drapanas velėja ir džiausto) Kz. 3. kartojant nusakomas plojimas: Taukšt taukšt katučių, dešimt katės vaikučių LLDI111(Antz). 4. [i]trinkt (trinktelėjimui, stuktelėjimui nusakyti): Bernas beardamas tik taukšt su arklu kažką užkliudė rš. Kakta taukšt į kažką atsimušiau K.Bor. Braukšt táukšt ižmušė duris Azr. Táukšt duris i uždarė End. Táukšt durỹs akmuo Ds. ^ Bėga bėga – taukšt, atsigręžus pliaukšt (užstumiamos langinės) LTR(Ob). Šen brūkšt, ten brūkšt, abu galai taukšt! (audimas) LTsV615(Brb). 5. kartojant nusakomas trinksėjimas, bildėjimas, kaukšėjimas: Taukšt taukšt, taukšt taukšt – kaukšėjo meistro plaktukas rš. Taũkšt taũkšt žvėrys dantis tauškina DūnŽ. 6. kartojant nusakomas šaudymas: Taũkšt taũkšt iššaudė i parejo Šv. 7. kartojant nusakomas ėjimas kaukšint: Buvo kitas laikas, su medinkums taũkšt taũkšt Šauk. 8. pliaukšt (pabučiavimui su garsu žymėti): Taukšt ir pabučiuočiau LTR(Bt). 9. pliaukšt (suteškenimui nusakyti): Nuejau, įsibrendu – ir žuvis taũkšt Rs. Lydekas duburkė[je] taũkšt! Krkl. 10. pliaukšt (netikėtam, ne vietoje pasakymui, tarstelėjimui nusakyti): Tik táukšt ir pasakiau nereikalingą žodį Dkš. 11. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Staigiai i pats taũkšt, i neliko sau (mirė) Žr. Taũkšt ir pragėrė Jdr. Taũkšt išrindavojo malūną visą Pj. Galia darbą dirbti – taũkšt apsižanija Pj. Tas negavo, táukšt i parašė į laikraštį Sk. Susirašė į laikraštį, taũkšt i nūmetė [brigadininką] Grd. Ans tik taũkšt po patalu Varn.
Dictionary of the Lithuanian Language.